žaliapūkis

žaliapū̃kis, -ė adj. (2) Nč, Pls žr. žaliapūgis: Linai vienam daikte greičiau noksta, kitam – vėliau ir būna tik toki žaliapū̃kiai: tie žaliapū̃kiai visai nesikulia Gs. Kokis čia javas, tik žaliapūkiai Rod. Ir už ežero visi [rugiai] žaliapū̃kiai, nieko nėra Dsm.